Kodėl girdėti ir klausyti yra ne tas pats? Kaip reikia kalbėti, kad visi klausytų? Ką reiškia klausyti aktyviai?

Į šiuos klausimus atsakymų penktokai ir šeštokai ieškojo per lietuvių kalbos pamoką, kuri vyko netradicinėje aplinkoje – ištuštėjusiose bibliotekos patalpose. Komandos gavo patalpų brėžinius ir užduotį  – pasiruošti papasakoti, kaip čia įrengtų vaikams patogią stovyklą.  Pasinaudoję namų darbais, sukūrė taisykles, kaip kalbės ir klausys draugų, ištyrinėjo aplinką,  paruošė pranešimus ir pristatė klasei. Labai įdomų pasiūlymą davė Eva su Gabriele – įrengti kambaryje atlenkiamas lovas, kad būtų daugiau vietos žaidimams. Martynas su Eigantu pasiūlė vieną kambarį skirti bibliotekai. Visi pritarė, kad vaikams būtinas žaidimų kambarys.

Ar pavyko vieniems kitus išgirsti? Žinoma! Juk kalbėjome apie labai rimtus, tikrus dalykus: kokia turi būti vaikų stovykla, geriausiai žino VAIKAI!

Mokytoja R.Andrukonienė