Kartais mokytojams priekaištaujama, kad Lietuvą, ypač jos sostinę, kaimo vaikai pažįsta geriau nei savo rajoną, nes dažniau ten vežami. Iš tiesų didžiuosiuose miestuose, o ypač Vilniuje, apstu muziejų, teatrų, renginių ir  pramogų, tačiau daug kas net ir pradinukui, važinėjančiam su mokytojais ar tėveliais, jau matyta. Tad mes, 2-3 ir 5-6 klasės mokiniai,  nusprendėme aplankyti vieną iš  tolimiausių mums rajono miestelių – Balninkus.  Ir ką sužinojome!

Pasirodo, miestelis  senesnis  net už pačius Molėtus! Jis netgi turėjo miesto teises, o pirmieji šių vietų gyventojai  buvo … tremtiniai. Tik nepagalvokit apie sovietmetį: į Balninkus dar kunigaikštis Vytautas Didysis ištrėmė Žalgirio mūšio dezertyrus  – totorius, vėliau čia buvo apgyvendinami įvairūs nusikaltėliai ir valkatos, tik vargu ar visi jautėsi nubausti, gyvendami tokioje gražioje vietoje – ant didžiulio Alaušų ežero kranto. Ežeras gražiai atsiveria pro mus svetingai pasitikusios   VšĮ Universalaus daugiafunkcio centro „Kaimynystės namai“ langus.

Ką pamatėme ir išmokome? Pirmiausiai dalyvavome edukacijoje „Aukštaičių valgiai karališkam stalui“. Edukatorė Jurgita Stalauskienė susodino į paruoštas darbo vietas, papasakojo apie koldūnų atsiradimą ir įvairovę, paaiškino,  kuo  skiriasi koldūnas ir virtinis. Tuomet pamokė gaminti išskirtinius, SAVO koldūnus. Visi išbandėme įvairių dydžių formeles ir skirtingus įdarus – mėsos ir obuolių. Greičiausias buvo Osvaldas, tad  suraitė net šešis didžiuosius.

Kol mūsų „produkcija“ kepė, buvome pakviesti į vienintelį Lietuvoje Stiklo muziejų. Muziejaus gidė Daiva Bartkevičienė pasakojo ne tik apie pačių keisčiausių eksponatų paskirtį, atsiradimą muziejaus ekspozicijoje, bet pristatė ir šio krašto šviesuolius, menininkus, papasakojo miestelio istoriją, parodė senovinių buities daiktų. Mergaitės ilgai negalėjo atsitraukti nuo įstabių tautodailininkės Irenos Pusvaškienės lėlių.

Sukirtę iškepusius koldūnus – nepatikėsite, kokie skanūs! – dar parsivežėme ir lauktuvių. Dabar žinome, dėl ko verta aplankyti Balninkus! O jie dar, sako, moko piešti ant stiklo…

Mokytojos R.Andrukonienė, N.Zarembienė