Spalio 20 d. Joniškio mokinukams pamokas vedė neįprasti mokytojai. Sulaukėme net šešių profesijų atstovų, kurie pasidalino savo profesijos pasirinkimo patirtimi, papasakojo, ką per dienas veikia, ir paaiškino, kodėl jų darbas jiems įdomus.
Pirmąją pamoką vedė Inturkės parapijos kun. klebonas Povilas Stankevičius. Jis paaiškino, kad kunigystė greičiau pašaukimas negu profesija, nes reikalauja iš žmogaus daugiau negu paprastas darbas. Kunigas Povilas lankė bažnyčią nuo penkerių metų, o dvylikos jau žinojo, kad taps kunigu. Suaugęs buvo įstojęs mokytis kitur, bet labai greitai apsisprendė imtis kunigystės. Pabaigus Kauno kunigų seminariją, teko darbuotis jau keliose parapijose, ir tas nėra gerai, erzina persikėlimai, pratinimasis prie kitų žmonių, – deja, toks jau šis pašaukimas, – tačiau visa kita – kaip ir įprastame gyvenime. Kunigui negalima turėti šeimos, bet galima užsiimti sportu, žvejyba, medžiokle, motociklais ar bet kokia kita mėgstama veikla.
Ūkininkas sodininkas Gediminas Cijūnaitis savo profesijos mokėsi aukštojoje mokykloje, ūkininkauja jau per 20 metų. Aplankė Olandiją, Prancūziją, Austriją ir ėmė plėtoti Lietuvoje netradicinę žemdirbystę, jo žodžiais tariant: „o galima ir kitaip!“ Ūkininkas turi daug uogynų, 2,5 hektaro vien obelų, augina 12 veislių aviečių, o dabar pasodino ir egzotinių uogų – šilauogių, gervuogių, medlievų. „Kartais klausia, – pasakojo svečias, – kiek reikia investuoti? Į tai aš atsakau: jei norėtum kurti avalynės parduotuvę, tai reikia visos kolekcijos batų, patalpos, o kad įkurtum ūkį, daug nereikia. Jei turi tėvelių žemės, tai nusiperki sėklų, pasodini ir susirenki derlių. Tą parduodi ir gauni pinigų. Vėliau nusiperki technikos, ir būna lengviau.“ G.Cijūnaitis mėgsta savo darbą, nes jis leidžia ne tik užsidirbti, bet ir bendrauti su žmonėmis. Prekybos centre žmogus perka žiūrėdamas į etiketę, o ūkyje klausia, kaip užauginta, kokia ta uoga. Ūkininkas ragino vaikus auginti savo produktų, kurie bus sveikesni nei parduotuviniai ir pamokė: kuo daugiau darbo įdedi, tuo daugiau gauni grąžos.
Ugniagesių gelbėtojų mašinos sirena per trečiąją pamoką visus šluote iššlavė į mokyklos kiemą. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Molėtų skyriaus ir Joniškio gaisrinės darbuotojai Julius Rudžionis, Arūnas Putna, Audrius Giedrys ir Zigmas Bankauskas papasakojo, kad šią profesiją rinktis galima po vidurinės mokyklos, tačiau norint dirbti ugniagesiu, būtina turėti gerą sveikatą ir reputaciją, būti stipriam fiziškai ir psichologiškai, nes tenka matyti sudegusius ar autoavarijose žuvusius žmones. Gaisrininkai ne tik gesina gaisrus, bet ir gelbėja skęstančius, įstrigusius kur nors žmones ir gyvūnus, taip pat nustato, dėl ko įvyko gaisras. Ugniagesiai priminė, kad kiekvienuose namuose prieš žiemą turi būti gerai išvalyti dūmtraukiai. Būtina turėti bent 4 kg. svorio gesintuvą.
Ketvirtąją pamoką vedė lengvosios atletikos treneris Viktoras Meškauskas, 1993 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate 20 km nuėjo per 1 h 28 min. 57 s., užėmė 23 vietą o, 1992 m. olimpinėse žaidynėse Barselonoje – 26 vietą (ėjimo rungtyje). Praėjusiais metais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo jau kaip mūsų kūno kultūros mokytojo A.Mastianicos treneris. Sportininkas pasakojo, kad norint tapti treneriu ar kūno kultūros mokytoju, reikia mokytis universitete. Treniruotis V.Meškauskas pradėjo nuo 11 metų, o dirbti – nuo 22-jų. Europos čempionate šis ėjikas buvo šeštas, tačiau sulaukęs 30 metų dėl traumos baigė sportininko karjerą ir dabar treniruoja 30 žmonių.
Gydytojai Daivai Grinevičienei padėjo medicinos sesuo Daiva Marcinkevičienė. Ji atidarė didžiulį pirmosios pagalbos krepšį ir papasakojo apie jo turinį. D.Grinevičienė pasakojo, kad gydytoju tampama per labai ilgą laiką, nes šios profesijos studijos trunka ilgiausiai. Mokykloje reikia gerai mokytis biologijos, chemijos ir lietuvių kalbos bei matematikos ir nebijoti kraujo, nes teks gelbėti ir žmones po avarijų.
Paskutinę – muzikos – pamoką vedė rašytojas ir bardas Mindaugas Valiukas. Ketino tapti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, bet likimas lėmė dirbti teatro ir kino režisieriumi, aktoriumi ir dainininku. Pirmąjį eilėraštį parašė būdamas trylikos ir kuria jau 28 metus, išleido tris poezijos knygas. Rašo suaugusiems. Mokiniams jis pristatė kelis savo eilėraščius ir dainas („Konservai“, „Arino ežero užkeikimas“, „Dainelė“, „Arba“, „Nemiga“ ir kt.). Labiausiai visiems patiko toks rudeniškas tekstas :
Koks aš gražus!-
dar labiau paraudo klevas.
Šią dieną ne visi mokiniai pasirinko profesijas, bet tikrai daugiau apie jas sužinojo ir pabandė suprasti, kodėl žmogus renkasi vieną ar kitą gyvenimo kelią, kaip tuo kelius eina.
Jaunųjų žurnalistų būrelio nariai Arnas, Eva, Gabrielė, Viktoras, Martynas, Eigantas
