Nuo 2017 metų diagnostinių ir standartizuotų testų vykdymą reglamentuoja Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (doc; pdf), patvirtintas Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V6.
Pagal 2016-2017 m.m. Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkaraštį antrų, ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokiniai visoje Lietuvoje atlieka vienodas užduotis:
2 klasės – skaitymo, rašymo ir matematikos;
4 klasės – skaitymo, rašymo, matematikos ir pasaulio pažinimo;
6 klasės – skaitymo, rašymo ir matematikos;
8 klasės – skaitymo, rašymo, matematikos, gamtamokslinio ir socialinio ugdymo.
Koks tikslas? Įvertinti Lietuvos mokinių pasiekimus pagal visiems vienodus kriterijus ir suteikti individualią mokymosi pagalbą, jei to reikia. Nacionaliniu lygmeniu – turėti apibendrintą informaciją apie pasiekimus ir ja remiantis koreguoti ugdymo programas, organizuoti mokytojų kvalifikacijos tobulinimą.
Mokyklos gali palyginti savo darbo rezultatus su kitų panašių šalies mokyklų rezultatais.
Kas nusprendžia, ar mokinys dalyvaus NMPP? Pirmenybė priimti sprendimą dalyvauti NMPP priklauso mokyklos steigėjui. Steigėjas gali sprendimo teisę perleisti mokyklos vadovybei. Jeigu mokykla ar mokyklos steigėjas priima sprendimą dalyvauti NMPP, mokiniai turi dalyvauti.
Savivaldybės ir mokyklos, siekdamos plačiau įsivertinti ugdymo kokybę, gali nuspręsti šalia NMPP testų pasinaudoti ir mokinių klausimynais. Remiantis gautais duomenimis mokyklai (savivaldybei), yra apskaičiuojami tokie rodikliai kaip mokyklos klimatas, patyčių situacija mokyklose, mokinio savijauta mokykloje, mokinio mokėjimas mokytis, mokyklos sukuriama pridėtinė vertė ir pan. Tai leidžia visapusiškiau įsivertinti mokyklai, atkreipiama daugiau dėmesio ne tik į akademinius mokinių rezultatus, bet ir į mokinių savijautą, emocinį mokyklos klimatą, labiau įsivertinamas mokyklos indėlis į mokinių pasiekimus, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą. Mokyklos turi informuoti tėvus apie tokį išplėstinį tyrimą ir gauti tėvų sutikimą, kad jų vaikas pildytų klausimyną. Tėvai gali atsisakyti leisti savo vaikui pildyti mokinio klausimyną, bet tokiu atveju mokyklai (savivaldybei) rengiamoje ataskaitoje būtų sunkiau tiksliai ir objektyviai įvertinti tokius svarbius mokyklos darbo rodiklius kaip mokyklos sukuriama pridėtinė vertė, mokinių savijautos mokykloje rodiklis ir patyčių situacijos mokykloje rodiklis.
Kas vertina mokinių darbus? Vertina mokyklos arba tos pačios savivaldybės mokytojai.
Ar rašomas pažymys? Kadangi tai yra informacija mokiniui, jo tėvams ir mokytojui, o ne išvada apie mokinio įgytą išsilavinimą, pažymys gali būti nerašomas. Tai sprendžia pati mokykla. Jei pažymys rašomas – jo reikšmė tokia pati, kaip eilinio kontrolinio darbo.
Patikrinimo rezultatai neturi jokios įtakos mokiniui pereinant į kitą klasę ar mokyklą.
Kaip mokinys ir jo tėvai informuojami apie rezultatus? Parengiama detali ataskaita apie kiekvieno mokinio pasiekimus – ją mato tik pats mokinys, jo tėvai ir už mokinio ugdymą atsakingi mokyklos darbuotojai. Ataskaita mokiniui ir jo tėvams įteikiama iki mokslo metų pabaigos. Ataskaitos duomenys parodo, kokios kiekvieno dalyko sritys mokiniui sekasi gerai, o kur reikia pasistengti, taip pat mokinio pasiekimų lygį visos Lietuvos mokinių mastu.
Kaip naudojami pasiekimų patikrinimo rezultatai? Mokytojai ir mokyklos vadovybė, matydami vertinimo rezultatus, gali nuspręsti, ką ir kaip, ugdant konkretų vaiką, reikia pakeisti, kokias užduotis skirti, kokios individualios pagalbos jam reikia. Mokinio tėvai, remdamiesi ataskaita, gali kreiptis į mokyklos vadovybę arba mokytojus ir prašyti, kad mokiniui būtų suteikta atitinkama mokymosi pagalba.
Pagal apibendrintus pasiekimų rezultatus mokyklos steigėjas gali spręsti, kokios papildomos pagalbos reikia mokyklai.
Ar reikia ruoštis? Nacionaliniam pasiekimų patikrinimui specialiai ruoštis tikrai nereikia, tai ne egzaminas. (NEC informacija)